glitus

glitùs, -ì adj. (4) 1. glebus, tižus; lipus; gleivėtas; slidus; pavandeniavęs: Glitùs molis geras laitui plūkti Vb. Po lytui molis pasidaro glitùs ir labai limpa prie klumpių Plv. Vėjai barsto gličiuosius pumpurus P.Cvir. Kelias par molynus po lytaus yra visados glitùs Krtv. Molinis upės dugnas labai glitùs Šl. Giliai neklimsta [kelias], tik paviršium glitùs Gs. Kai įdieno[ja], kelias pasidaro glitùs Vkš. Glitùs purvas Užp. Glitì žemė sunku arti Antš. Vaikas atsistojo ant gličiõs lentos ir įkrito į duobę Vad. Akmens maurais apsitraukę, glìtūs, ką tik neparvirtau Slv. Apibėgo, apvarvėjo – pasidarė glitì puodynė Rm. Abudu sūriai glìtūs (apsitraukę pelėsiais) Ėr. Jau kopūstai apipuvę – galvos glìčios Slv. Glitì dešra pasidarė, t. y. apglìto J. Grỹbai (rudmėsė, kazelėkas) yra glìtūs J. Virti grybai labai glìtūs Bsg. Glitì košė visur kimba Šts. Zacirka seniai išvirta, tai kad glitì Vdk. Sėmenų buza glitì (veršeliams gerti) Aln. Bulvė glitì, t. y. patiškusi J. Aptižina bulves, ir yr glitì šutynė Ggr. Duonos tešla labai glitì Slnt. Sudygusių rugių duona glitì Trg. Matyt, niekai miltai, kad toki glìtūs kukulaičiai Gs. Jauno veršiuko mėsa glitì Kair. Sprogo glitūs žali lapai rš. Glitus ungurys, glitus pyplys B. Vėgėlė sunki rankoj nulaikyti, ji glitì Brž. Slidinėjo po geldą glitùs skilandis Ob. Glitùs skystimas Rmš. Upės vanduo glitùs (minkštas) Pšl. Vanduo toks glitùs kaip šarmas – ir gerti negardu Rz. Šiuokart šarmas išėjo toks glitùs Kp. Glitų šarmą rūbai mėgsta Ds. Su geru glitum̃ šarmu kitas prausimas Sdk. Glitum̃ šliktu kap pašliktavojau siūlus, tai ir netrūko Rod. Palijo, negerà būs eiti – glitì Grg.

glitù n.: Kai palyja, tada glitù ant tako, t. y. slidu J. Kai naktį pašąla, o dieną leidžia, tai esti labai glitù Št.

2. lygus, švelnus: Glitì kakta KII2l0. Jisai lyg Dovyds, glitus akmenaičius susirankiojęs, išeitų į aną karą prš. | prk.: Jų burna glitesnė (žodžiai švelnesni) nekaip sviestas RBPs 55,22.

gličiaĩ adv. K: Teip gličiaĩ padarė ir numoliavojo stalą Ds.